Tai – jau tretieji debatai, į kuriuos renkasi prezidento posto siekiantys kandidatai. Praėjusius kartus LRT televizijos eteryje jie diskutavo apie užsienio politikos aktualijas, gynybą ir krašto apsaugą.
Šį kartą tema – ekonomika, mokesčiai ir socialinė politika.
Atskleidė, kaip didintų pensijas
Debatai prasidėjo klausimu apie pensijas – šiuo metu Lietuva joms skiria 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Europos Sąjungos (ES) vidurkis – apie 11 proc. Skurdo lygis Lietuvoje tarp pensininkų yra apie 40 proc. Kandidatų buvo klausiama, ką jie darys dėl pensijų didinimo.
Partijos „Nemuno aušra“ kandidatas Remigijus Žemaitaitis sakė: jei taps prezidentu, atšauks pensijų fondus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas ir šalies vadovo posto siekiantis medikas Eduardas Vaitkus pabrėžė: pensijas didini privalu.
„Pensijas reikia didinti, pensininkai tik išgyvena, o ne gyvena, apie orią pensiją mes negalime net galvoti. Kalbant apie šaltinius, turime svarstyti apie progresinius mokesčius. Yra žmonių, kurie uždirba žymiai daugiau, jie turi ir mokėti daugiau“, – siūlė G.Jeglinskas.
„Pensininkai nepragyvena. Jie egzistuoja, o ne oriai gyvena. O iš ko imti pinigų? Atsakymas: iš ekonomikos. O Lietuvos valdžia naikina ekonomiką“, – teigė E.Vaitkus.
Jis pateikė pavyzdį apie „Belaruskalij“ trąšų tranzito stabdymą, esą tai daro tiesioginę įtaką maisto kainoms.
G.Nausėda priminė, kad būtina ne tik didinti pensijas, bet ir kitaip gerinti pensininkų gyvenimą, pavyzdžiui, vykdyti ilgalaikės priežiūros reformą. Ją esą buvo pažadėjusi I.Šimonytės koalicija, bet neįvykdė.
„Šią reformą valdančioji koalicija buvo pažadėjusi, deja, turbūt to nelaikė prioritetu ir jos neįgyvendino. Tikiuosi, kad tą bus galima padaryti su kita, socialiai jautria vyriausybe.
Pagyvenusiems žmonėms labai svarbu sveikatos ir kitos paslaugos, kurios leidžia lengviau judėti Lietuvoje. Pensijas didinti galima, ekonomikos šaltinių tam yra, reikia teisingai sudėlioti prioritetus“, – sakė jis.
G.Nausėda sakė neprieštaraujantis antrajai pensijų pakopai, tačiau manė, jog žmonės neturėtų ten būti suvaromi prievarta, taip pat turėtų galėti atsiimti bent dalį pinigų.
Savo ruožtu Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis pabrėžė: mažas pensijas gaunančių žmonių skaičius Lietuvoje – neproporcingai didelis.
„Mažai kas šneka apie keletą dabartinės pensijų sistemos problemų“, – sakė A.Mazuronis.
Jo manymu, dabartinė pensijų kaupimo sistema – neteisinga.
„Žmonės negali būti prievarta verčiami eiti į antrosios pakopos pensijų fondus“, – teigė jis.
Advokatas Ignas Vėgėlė siūlė pensijas didinti iš „Sodros“ rezervo. Anot jo, dalį rezerve esančių pinigų būtų galima skirti ir motinystės, tėvystės išmokoms. Jis pridūrė nepritariantis privalomam kaupimui pensijų fonduose.
Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas laikėsi nuomonės, kad reikia stengtis, jog pensijos augtų greičiau nei infliacija. Tą būtų galima pasiekti plėtojant ekonomiką.
„Nesutinku su I.Vėgėlės pasiūlymu išdalinti rezervą, nes jis reikalingas tam, kad ateityje nebūtų taip, kad pensijas tektų mažinti“, – dėstė jis.
Pasakė požiūrį į NT mokestį
Kandidatai į prezidentus buvo paklausti, kokiam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų.
E.Vaitkus prabrėžė nepritariantis jokiam.
„NT mokesčio neturi būti, mokesčio orui neturi būti, mokesčio karui neturi būti“, – sakė E.Vaitkus.
G.Jeglinskas irgi sakė nepritariantis jokiam NT mokesčiui.
„Jokio NT mokesčio negali būti, mes nesame tame šalies ekonominio išsivystymo lygyje, kad galėtume turėti tokį mokestį“, – sakė G.Jeglinskas.
R.Žemaitaitis antrino kandidatams – jei asmuo turi vieną NT sau, šis neturėtų būti apmokestinamas.
G.Nausėda tikino: reikia kalbėti apie visą mokesčių sistemą, o ne atskiras jos dalis.
„Galima samprotauti, kad reikia panaikinti visus mokesčius, bet tai nėra labai atsakinga, juo labiau kandidatams į prezidentus. Mano požiūris į NT mokestį labai paprastas – didelis neapmokestinamųjų pajamų dydis ir progresyvumas“, – aiškino G.Nausėda.
I.Vėgėlė pabrėžė: NT yra žmogaus nuosavybė, jam neturėtų būti mokesčių.
„Pirmojo būsto apmokestinimas – didžiausia klaida, to daryti negalima. Kalbėti reikia ne apie mokesčių didinimą, o apie jų naudą visuomenei. Ar jo naudą patiria paprastas žmogus?“ – teigė I.Vėgėlė.
D.Žalimas pabrėžė: dabartinis NT mokestis yra progresyvus, jį moka brangesnį būstą turintys žmonės.
„Kol nėra geresnių pasiūlymų, nesiūlau to mokesčio nei naikinti, nei keisti“, – tikino jis.
A.Mazuronis antrino: NT mokestis jau yra, jį moka juridiniai asmenys. Jis esą tinkamas, tačiau būtų neteisinga apmokestini fizinius asmenis, kuriems būstas – pirmasis. Taip pat jis kritikavo perskirstymo lygį, kada apmokestinimas priklausytų nuo skirtingų savivaldybių.
„Tokiai nesąžiningai sistemai pritarti negaliu“, – teigė A.Mazuronis.
Tuo tarpu G.Nausėda pabrėžė, kad tie, kurie sakė, jog nepritartų jokiems mokesčiams, tik mulkina visuomenę.
Kas liktų su energetika karo atveju
Kandidatai buvo paklausti ir apie tai, kokius prioritetus mato energetikoje, ypač karo akivaizdoje.
I.Vėgėlė įsitikinęs, kad energetikoje yra klaiki nekompetencija ir neskaidrumas.
„Kilus energijos kainoms iš žmonių buvo tiesiog plėšikaujama. Vyriausybė nereagavo į klaikias kainas“, – sakė jis.
G.Jeglinskas savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu turėti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
„Visi supranta, kad energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra svarbi, to turime siekti. Žaliasis kursas – svarbi kryptis mūsų energetikai, turime investuoti į saulę, vėją, link to ir einame. Kainos turi būti subalansuotos“, – dėstė jis.
G.Nausėdos nuomone, energetikos rinkos liberalizavimas buvo per ankstyvas, dėl to ir buvo sukilusios kainos, gyventojams susikaupė ir permoka.
„Turime dėti pastangas į konkurencijos didinimą, nes kitų receptų nebus“, – aiškino G.Nausėda.
R.Žemaitaitis sakė būsiantis tas prezidentas, kuris sugrąžintų energetiką į valstybės rankas. Jis negailėjo kritikos rinkos liberalizavimui.
„Tai, kas šiandien vyksta su „Igničiu“, yra protu nesuvokiama“, – sakė R.Žemaitaitis.
R.Žemaitaitis sakė palaikantis ir vėjo energiją, tačiau tokios elektrinės esą turėtų stovėti ant žemės, ne jūroje.
D.Žalimas antrino, kad Lietuva turėtų kuo labiau siekti žaliojo kurso.
„Lietuva netgi gali tapti elektros energijos eksportuotoja“, – manė jis.
E.Vaitkus tuo tarpu siūlė elektrą pirkti iš Baltarusijos, esą taip būtų pigiau.
„Karo atveju mes negalėsime rūpintis energetika, nes mūsų neliks. Dėl to reikia rūpintis, kaip karo išvengti. <...> Siūlau pirkti elektrą tiesiai iš Baltarusijos – pigiai“, – sakė jis.
„Mes jau ieškojome, kaip pirkti pigiai dujas. Tas labai politiškai brangiai kainavo. Tikrai nesiūlyčiau eiti tuo keliu“, – atkirto jam A.Mazuronis.
Vis dar galima prekiauti su Rusija, Baltarusija
Lietuvos verslas vis dar gali prekiauti ir su Rusija, ir su Baltarusija. Kandidatai į prezidentus buvo paklausti, ar reikėtų riboti, o gal visai uždrausti prekybą su agresiją vykdančiomis šalimis.
I.Vėgėlė sakė, kad sankcijas reikia vykdyti, tačiau svarbu ir įsivertinti, ar tikrai jos visos svarbios.
„Mes bandome įvesti sankcijas ir jų laikytis, bet to nedarome. Vienas įmones baudžiame, sakome, kad jos blogietės, o kitų net nepaliečiame. Man vakar patvirtino, kad „Teltonika“ prekiauja Rusijoje. Visi kiti blogi, o ši įmonė – gera? ES sankcijas mes privalome vykdyti, bet turime su ES diskutuoti, ar tos sankcijos naudingos. Mano supratimu, dėl sankcijų „Belaruskalij“ visą naudą pasiima Rusija“, – teigė I.Vėgėlė.
„Kalba žmogus, kurio šeima galimai apeidinėja tas sankcijas“, – replikavo į I.Vėgėlės kalbą D.Žalimas, omenyje turėdamas jo šeimos valdomą įmonę „Vilpra“.
„Mano brolio įmonė nepažeidė jokių sankcijų. Visi tie tyrimai akivaizdžiai užsakyti, nes esu nepatogus. D.Žalimai, o jūs galimai sukčiaujate, nes protegavote savo žmoną, kad ji dirbtų Laisvės partijos rinkimų kampanijai“, – atkirto jam I.Vėgėlė.
Tuo tarpu A.Mazuronis toliau tęsė diskusiją apie sankcijas. Jo manymu, visos jos yra apeinamos.
„Tai nėra vieno prezidento reikalas“, – tikino jis.
G.Nausėda priminė, kad sankcijas nustato ES ir ji turi priemones, kaip prižiūrėti, jog sankcijų būtų laikomasi. Deja, kai kurios įmonės vis tiek sugeba apeiti sankcijas.
„Kai kurios įmonės veža prekes į Baltarusiją per Kirgiziją. Bet sakyti, kad sankcijos neduoda jokio rezultato, negalėčiau. Pažiūrėkite į bendrą Rusijos ekonomikos būklę, ji tikrai nepavydėtina. Turime tokias pat griežtas sankcijas taikyti ir Baltarusijai, įskaitant trąšas. Turime kalbėti apie baltarusiškų ir rusiškų žemės ūkio produktų įvežimą. Jokių santykių su šiais režimais būti negali“, – sakė G.Nausėda.
G.Jeglinskas kalbėjo panašiai: esą sankcijos yra ilgalaikis procesas, tik reikia išlikti vieningiems.
„Tai nėra nori ar nenori klausimas. Rusiją reikia parklupdyti. Karo ekonomika ilgai neišsilaikys“, – teigė jis.
E.Vaitkus laikėsi kitos nuomonės – jo galva, reikia nutraukti visas sankcijas.
„Privalau priminti visiems, kad Ukrainoje vyksta žiaurus karas. To karo metu Rusijos dujos teka Ukrainos teritorijoje, Rusija Ukrainai moka pinigus už dujų transportavimą. Mūsų valdžia nori vaidinti angeliukus, kad nemato realios padėties. Gal apsigraibykime ir pasakykime, kad su Rusija reikia prekiauti kaip prekiauja Amerika, Taivanas ir kitos šalys. Jei mes bandysime aiškinti, kad galime gyventi skurdžiau pensininkų sąskaita vien dėl to, kad nubaustume Rusiją, tai mes būsime tokie patys“, – šnekėjo E.Vaitkus.
Prakalbo apie mokesčių reformą
Paskutinis klausimas, kokio sulaukė kandidatai, – kokias mokestines lengvatas siūlytų naikinti.
G.Nausėdos manymu, mokesčių sistema vis dar nėra teisinga.
„Šioje mokesčių sistemoje yra daug netolygumų. Pajamos apmokestinamos pagal tai, kokia pajamų rūšis, o ne koks jų dydis. Dėl to pasisakyčiau už aiškaus principo įvedimą – kas uždirba daug, moka daug, o kas mažai, moka mažai“, – sakė jis.
G.Nausėda siūlė mažinti apmokestinamąjį pajamų dydį auginantiems vaikams.
„Mokesčių sistemos reforma neturi tapti keiksmažodžiu, kaip yra dabar“, – pridūrė G.Nausėda.
R.Žemaitaitis sakė: jei taptų prezidentu, bent jau pirmuosius dvejus metus nedarytų jokios mokesčių reformos.
„Aš esu kategoriškai prieš naujus mokesčius, lengvatų įvedimą ar panaikinimą“, – tikino jis.
D.Žalimo teigimu, svarbiausia yra mokesčių sistemos tolygumas. Jis siūlė, kad galima įvesti lengvatas verslams, kurie eina žaliosios energetikos kryptimi.
„Reikėtų kalbėti ir apie tai, kaip individualios veiklos apmokestinimą priartinti darbo santykiams. Būna, kad dideles pajamas uždirbantys asmenys moka mažus mokesčius“, – pridūrė jis.
G.Jeglinskas pabrėžė: ne lengvatos, o mokesčių vengimas yra didžiausia bėda.
„Reikia nukreipti lengvatas ten, kur didžiausia pridėtinė vertė“, – siūlė jis.
Anot A.Mazuronio, didžiausia mokesčių reformos problema – neprognozuojamumas. Be to, trūksta progresyvumo.
I.Vėgėlė antrino, kad svarbiausia – mokesčių stabilumas, jų kaitalioti nereikia.
„Galėtume kalbėti apie lengvatas, kurios skatintų ekonomiką arba mažintų socialinę atskirtį. Dvi kryptys, kurios tiktų, – PVM mažinimas būtinųjų prekių krepšeliui ir lengvatos reinvesticijoms, tai paskatintų efektyviau investuoti“, – manė I.Vėgėlė.
E.Vaitkus savo ruožtu pasisakė esantis kategoriškas.
„Mokesčių sistema turi būti iš esmės pakeista, kol to nebus, mokesčius reikia užšaldyti. Tą reikia padaryti kompleksiškai ir visose sferose“, – sakė jis.
