Karinėms gamykloms Rusijoje trūksta darbuotojų – gąsdina ne tik dronų atakos, bet ir policija: „Atlyginimas geras, bet visa galva geriau“

Sankt Peterburgo (Rusija) pramonės įmonės, vykdančios Rusijos gynybos ministerijos užsakymus, vilioja darbuotojus dideliais atlyginimais. Siekdamos patenkinti vis didėjančius karinio pramoninio komplekso poreikius, jos didina darbuotojų skaičių ir dirba trimis pamainomis. Tačiau kai aplink Sankt Peterburgą pradėjo skraidyti ukrainietiški bepiločiai orlaiviai, pinigai nebėra vienintelė darbuotojų motyvacija – inžinieriai ir paprasti darbininkai baiminasi dėl savo saugumo, išsiaiškino „www.severreal.org“.

Rusijos gynybos ministerijos užsakymus vykdančių įmonių darbuotojams darbdaviai pasirengę mokėti 30–40 tūkst. rublių (315–421 euru) daugiau nei civilinės gamybos įmonėse.<br>en.kalashnikovgroup.ru nuotr.
Rusijos gynybos ministerijos užsakymus vykdančių įmonių darbuotojams darbdaviai pasirengę mokėti 30–40 tūkst. rublių (315–421 euru) daugiau nei civilinės gamybos įmonėse.<br>en.kalashnikovgroup.ru nuotr.
Dronų kūrėjai, kurie yra savo darbo gerbėjai, suka į karinę sritį dar ir dėl to, kad gali išrasti naujų dalykų, juos išbandyti, augti profesine prasme.<br> en.kalashnikovgroup.ru nuotr.
Dronų kūrėjai, kurie yra savo darbo gerbėjai, suka į karinę sritį dar ir dėl to, kad gali išrasti naujų dalykų, juos išbandyti, augti profesine prasme.<br> en.kalashnikovgroup.ru nuotr.
Gaisras Sankt Peterburge.<br>Stop kadras
Gaisras Sankt Peterburge.<br>Stop kadras
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 6, 2024, 9:22 AM, atnaujinta May 6, 2024, 9:23 AM

Leidinys „Svarbios istorijos“ paskelbė tyrimą apie Rusijos karinio-pramoninio komplekso personalo stygių. Tarp dešimties pozicijų, į kurias darbdaviams, aiškiai deklaruojantiems savo ryšius su Gynybos ministerija, itin reikia žmonių, yra montuotojas, CNC staklių operatorius, gamybos inžinierius, konstruktorius ir tekintojas.

Taip pat ieškoma pardavimų vadybininkų, ekonomistų ir kitų biuro darbuotojų. Kalašnikovo koncernui Iževske (gamina šaunamuosius ginklus, katerius, šovinius), taip pat Sankt Peterburgo Specialiajam technologiniam centrui (STC) (gamina bepiločius orlaivius „Orlan 10“), „Klimov“ (gamina variklius aviacijai) ir Kingisepo mašinų gamyklai (gamina variklius šarvuočiams, kariniams laivams) darbuotojų reikia labiausiai.

Kaip išsiaiškino „Svarbios istorijos“, Rusijos gynybos ministerijos užsakymus vykdančių įmonių darbuotojams darbdaviai pasirengę mokėti 30–40 tūkst. rublių (315–421 euru) daugiau nei civilinės gamybos įmonėse. Dėl padidėjusių atlyginimų didėja įmonių sąnaudos, kyla produktų kainos, o tai daro spaudimą visai ekonomikai.

Rašant šį straipsnį „Klimov ODK“ paskyroje „HeadHunter“ buvo 202 faktinės laisvos darbo vietos, STC – 198 faktinės laisvos darbo vietos, gamykloje Kingisepe -180, Kalašnikovo gamykloje – daugiau nei 600 laisvų darbo vietų. Tačiau „Sever.reality“ korespondentas išsiaiškino, kad dideli pinigai vis dar nėra pakankama motyvacija darbuotojams.

„Esame teisėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys“

Kingisepo mašinų gamykla (KMZ), kurios padaliniai yra Sankt Peterburge ir Leningrado srityje, Rusijos kariuomenei tiekia dyzelinius variklius tankams ir pėstininkų kovos mašinoms bei ginklais aprūpintas valtis. Daugumoje laisvų darbo vietų siūlomos algos prasideda nuo 100 tūkst. rublių (1052 eurų). Tačiau vis dar trūksta žmonių.

„Jau dabar mokome moteris dirbti CNC staklėmis, – sako anonimu norėjęs likti KMZ darbuotojas. – Žinoma, darbuotojų kaita didelė, bet taip buvo visada. Vadovybė rūpinasi mūsų apsauga. Yra daug filialų, tai, žinoma, brangu, bet mes vis dar ieškome galimybių“. Tuo pat metu karinės pramonės įmonės dabar klesti, jos be galo plečiasi, nes dirba karui Ukrainoje.

„Dabar dirbame keliomis pamainomis keliose vietose ir plečiame gamybą. Neseniai įsigijome įrenginį, kuris padės greičiau atlikti bandymus. Mums nuolat reikia naujų darbuotojų. Savininkas nėra šykštus: mūsų atlyginimai – vieni didžiausių rinkoje, tačiau visada yra niuansas: esame teisėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys“, – sako KMZ darbuotojas. Pasak jo, gamykloje įvyko susirinkimas, kuriame buvo pasakyta, kad vienas iš kovo mėnesį virš Leningrado srities numuštų dronų galėjo taikytis į vieną iš KMZ objektų.

Pašnekovas mini, kad jį neramina tai, jog visa informacija: žemėlapiai, gamyklų vietos, teritorijų nuotraukos, kas kur gaminama – skelbiama interneto svetainėje.

STC vadovas sako, kad keli kolegos išėjo iš darbo po to, kai ant gyvenamojo namo Sankt Peterburge nukrito bepilotis orlaivis. „Daug kas iš mūsų darbuotojų mano, kad jis tiesiog nepasiekė mūsų gamyklos. Tas namas yra netoli mūsų teritorijos. Daug žmonių po to išsigando. Nežinau, kaip darbininkai, bet mano biuro kolegos nusprendė, kad nors atlyginimas geras, bet visa galva geriau. Mažiau nei per savaitę iš darbo išėjo šeši žmonės“, – teigė pašnekovas.

Kol kas saugumo priemonės tokios: negalima ateiti su savais nešiojamaisiais kompiuteriais, tikrinama prie įėjimo ir išėjimo, bet visa tai buvo ir prieš išpuolius. Dabar galvojama apie elektroninės kovos kupolą ir net priešlėktuvinę gynybą. Tačiau kupolas gali kliudyti bandymams, todėl problemos sprendimas dar nerastas, o žmonės palieka darbovietę, nors ir nemasiškai.

„Išpuoliai atlieka savo darbą – bauginimas veikia“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, darbuotojams rodomi pasiekimai fronte, dažnai skaitomi kareivių padėkos laiškai.

Nemokamai koduoja nuo alkoholizmo

Įmonės sugalvoja papildomų sąlygų, kad išlaikytų žmones. Pavyzdžiui, jei į KMZ atsivesi draugą, gausi 10 tūkst. rublių (105 eurus). O jei savo automobilį apklijuosite gamyklos simbolika, jums bus mokami 2 tūkst. rublių (21 euras) per mėnesį. Gamykla yra sudariusi sutartį su klinika, kurioje gydomas alkoholizmas ir narkomanija, tad nemokamai koduoja darbuotojus nuo alkoholizmo. Vienoje gamykloje kilo, pašnekovo žodžiais, epidemija: žmogus gauna atlyginimą ir dingsta – savaitę girtauja ir grįžta, kai išsenka pinigai.

KMZ nemažai dirbančiųjų – uzbekai, tačiau jie kelia klausimų policijai ir Federalinei migracijos tarnybai – gamybos vietose dažnai rengiami reidai. Daug žmonių dėl to išeina iš darbo. „Matyt, policija ir tarnyba nori, kad už uzbekus būtų sumokėta. Neseniai jie net nusileido sraigtasparniu, kad pagautų darbininkus, atsivežė policijos mašinas ir surengė kaukių šou. Kai kuriems darbininkams pamainos metu jau neleidžiame išeiti iš fabriko, kad vidury darbo dienos nebūtų pačiupti“, – kalba su situacija gerai susipažinęs asmuo.

STC darbuotojas, inžinierius-bandytojas, sako, kad įmonė pirmiausia nori pritraukti jaunimo. Studentai atvyksta atlikti praktikos, tačiau gerai, jei iš penkių žmonių, kuriems įmonė skiria laiko, liks vienas.

„Vienas paklausė, ar mūsų dronais apšaudo Odesą. Atsakėme, kad turime žvalgybinius-smogiamuosius „Erelius“ ir miestų jais nebombarduoja, nes tai per brangu. Atsakymas jo netenkino ir studentas išėjo“, – pasakoja STC darbuotojas.

Laukia, kada baigsis karas

Civilinėse mašinų gamybos įmonėse darbuotojų trūksta dar labiau. „Aktyviai įdarbiname darbuotojus, pradėjome reklamuotis metro, sukūrėme atskirą interneto svetainę su laisvomis darbo vietomis, tačiau žmonių vis tiek stinga. Trūksta inžinierių. Taip pat trūksta darbininkų. Mokome studentus, bet jų darbo krūvis ne toks, kaip darbuotojų“, – sako įmonės, gaminančios jūrinių ir upių laivų borto įrangą, vadovas.

Sankt Peterburgo bendrovės, kuri specializuojasi kurdama civilinius bepiločius orlaivius ir juos eksploatuodama, direktorius sako, kad jie gyvuoja tik dėl vyriausybės subsidijų. Prieš karą dronai buvo aktyviai naudojami taikiems tikslams: stebėti gaisrus, fotografuoti teritoriją, ieškoti neleistinų sąvartynų. Dabar dronų skrydžiai uždrausti daugelyje regionų, įskaitant Sankt Peterburgą.

„Valstybė sukūrė didelę problemą. Žmonės pas mus neateina net ne dėl pinigų, o dėl to, kad nėra galimybės kilti karjeros laiptais ir tobulėti profesinėje srityje.

Valdžia sugalvojo nacionalinį projektą, susijusį su bepilotėmis orlaivių sistemomis, kuris mus maitina, bet daro priklausomus. Iš tikrųjų verslas iš mūsų neperka paslaugų, pavyzdžiui, objektų stebėjimo iš oro, nes uždrausti skrydžiai. Tą gali daryti tik valstybinės įstaigos.

Bet paklausa maža, mes negalime nieko planuoti, negalime plėsti gamybos ir jos modernizuoti.

Dronų kūrėjai, kurie yra savo darbo gerbėjai, suka į karinę sritį dar ir dėl to, kad gali išrasti naujų dalykų, juos išbandyti, augti profesine prasme. Kad galėtume atlikti bandymus, tenka važiuoti kažkur į Jakutiją, bet ar įsivaizduojate, kiek tai kainuoja?“ – klausia direktorius.

Naktį iš 2024 m. sausio 18 d. į 19 d. ukrainiečių bepiločiai pirmą kartą pasiekė Sankt Peterburgą. Vienas iš jų skrido į naftos terminalą. Vėliau bepilotis lėktuvas atakavo „Novatek“ naftos terminalą Ust Lugos uoste Leningrado srityje. Po šio incidento pranešimai apie bepiločių orlaivių perėmimus virš regiono pasipylė vis dažniau. Garsiausias visomis prasmėmis buvo bepiločio orlaivio smūgis į gyvenamąjį namą Piskarevskio prospekte Sankt Peterburge. Tuomet niekas nenukentėjo. Tačiau dėl to, kad netoliese įsikūręs STC, kai kurie miestiečiai įtarė, kad atakos taikinys buvo būtent ši įmonė.

Vasario-kovo mėnesiais iš viso Rusijoje buvo atakuota mažiausiai dešimt naftos perdirbimo gamyklų. Vėliau naftos perdirbimo gamyklų puolimai nutrūko, o Ukraina pradėjo atakuoti kitas Rusijoje veikiančias įmones.

2024 m. Rusijos vyriausybė gynybos ir saugumo organams išleis 14 trln. rublių (147,3 mlrd. eurų) – tai sudaro 39 proc. visų biudžeto išlaidų. Iš jų 10,8 trln. rublių (113,6 mlrd. eurų), t. y. beveik trečdalis išlaidų, atiteks krašto apsaugai. Palyginti su 2023 m., išlaidos krašto apsaugai išaugs net beveik 70 proc. Prieškariniais 2021 m. Kremliaus išlaidos gynybai sudarė 3,6 trln. rublių (3,68 mlrd. eurų). Vidutiniškai per dieną Rusijos Federacija karui su Ukraina išleidžia apie 300 mln. dolerių.

* Valiutos kursas – pagal „exchange.lt“.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.