Tai 150 kv. m dviejų aukštų namas. Jo pagrindinė dalis iš vienos pusės prijungta prie vakarinės dalies, o iš kitos medinis pėsčiųjų tiltas jungia su trečiąja. Tad toks sprendimas leidžia tiesiogiai sujungti tris anksčiau buvusius nepriklausomus pastatus ir jų erdves.
Gyvenamojo namo funkcinė struktūra aiškiai atskiria privačias ir bendro naudojimo patalpas pirmame aukšte. Pagrindinėje (centrinėje) ir rytinėje dalyse yra miegamasis ir vonios kambarys, o vakarinėje dalyje – virtuvė ir svetainė. Ši virtuvės ir svetainės erdvė tapo jungtimi tarp privačių ir bendrų erdvių, o pirmąjį ir antrąjį aukštus jungia laiptai.
Pirmasis rekonstrukcijos proceso žingsnis buvo nustatyti išskirtinius pastato elementus, kad būtų galima juos kruopščiai atkurti. Visas projektavimo procesas buvo planuojamas taip, kad naujovės derėtų su išsaugotais istoriniais elementais. Šis sprendimas ypač nustebino ir pradžiugino savininkus.
Atsižvelgiant į šį principą, buvo išsaugotos ir sustiprintos visose trijose pastato dalyse esančios akmeninės sienos. Buvo išvalytos ir atnaujintos tiek vidinės, tiek išorinės akmeninių sienų dalys.
„Gerbiame pirminį pastato sienų išdėstymą ir struktūrą, todėl jos tapo ašimi, aplink kurią sukasi visas namo atnaujinimas“, – sakė architektūros studijos „PLP Atelier“ architektas.
Vakarinė ir centrinė pastatų dalys uždengtos vientisu stogu, kuris šiaurinėje pusėje yra ištisinis, o pietinėje pusėje – pakopinis. Taip pat dvigubo nuolydžio stogas, yra išsaugotas ir rytinėje pusėje.
Visas stogo paviršius dengtas šiai vietovei būdingomis, tradicinėmis juodomis šiferio čerpėmis, kurios suteikia pastatui vientisumo ir dermės su vietos kultūrine ir gamtine aplinka.
Du pagrindiniai fasadai puikiai pritaikyti prie klimato sąlygų, kurios veikia pastato konstrukcijas.
Šiaurinis fasadas suprojektuotas neskaidrus, vienodas, vos su keliomis nedidelėmis angomis, o pietinis – atviras, su plačiomis įstiklintomis galerijomis, taip šeimininkų patogumui pritaikant kuo daugiau pastato erdvių.
