Atšilus orams lietuviai vėl patraukė į gamtą, tačiau neretas gamtoje stengiasi išvengti ne tik erkių, bet ir gyvačių. Nors jų Lietuvoje turime vos 3 rūšis, kai kurios iš jų neįgudusiai akiai gali būti gana panašios, o su gyvate neretai sumaišomas ir bekojis driežas. Visgi žinant jų požymius, skiriasi ne tik gyvačių išvaizda, sako biologas, herpetologas Gerardas Paškevičius, bet ir jų elgesys – viena gali kąsti vos paimta į rankas, o kita – mieliau apsimes mirusia. Lietuvoje, sako biologas, gyvena angis, lygiažvynis ir geltonskruostis žalčiai. Dar yra ir trapusis gluodenas, kuris dažnai sumaišomas su gyvate, tačiau iš tikrųjų yra driežas. „Trapiuoju vadinamas todėl, kad neatsargiai prilietus jis gali netekti maždaug pusės savo kūno. Seniau žmonės pastebėjo, kad jis lyg sutrupa, todėl mokslininkai ir paliko tą pavadinimą trapusis“, – aiškina G.Paškevičius. Įdomu tai, kad nutrūkusi uodega gali dar kurį laiką judėti. Tai, sako herpetologas, yra vienas iš gynybos mechanizmų. „Priėjusi, pavyzdžiui, lapė, uždeda leteną, o tada driežas įtempia raumenis ir pameta uodegą. Kol lapė svarsto, kas čia įvyko, driežas spėja pasprukti. Tai driežui tarsi kokia papildoma gyvybė per sezoną, nes uodega kitais metais atauga, nors ir nebe tokia graži. Ji nebeturės rašto, mažiau spindės, o uodegos galiukas dažniausiai atauga nebe smailus, o bukas“, – pasakoja biologas. Labai retai, tačiau kartais šie driežai gindamiesi gali apsimesti negyvais. Visgi šią taktiką labai dažnai naudoja geltonskruosčiai žalčiai. „Visi geltonskruosčiai žalčiai išgąsdinti apsimeta negyvais. Jie šnypščia, apsipurškia išmatomis, kad paleistų nemalonų kvapą. Jei imate ant rankų, gali ir ant jūsų išmatas paleisti. Kvapas – siaubingas. Be abejo, jei turi galimybę – sprunka. Tikrai nebus taip, kad plaukiojant ežere žaltys jums įkąs į pirštą. Jis puikiai skiria, kur yra potencialus grobis“, – ramina G.Paškevičius. Angis ar lygiažvynis žaltys? Geltonskruostį žaltį dauguma lietuvių puikiai atpažįsta iš geltonų dėmelių, esančių galvos šonuose arba ties sprandu, liaudyje vadinamų „ausytėmis“. Visgi ten, primena specialistas, tikrai ne ausys. „Geltonskruosčio su angimi niekaip nesumaišysime dėl visiems žinomų šviesių dėmelių. Tiesa, ten – ne ausytės. Gyvatės ausų neturi, jos turi vidinę ausį ir girdi visu kūnu. Žmonės mėgsta gyvūnams taikyti žmogiškas savybes, sako, kad tai – ausytės, bet kaip ir pavadinimas sako, kad ten – geltoni skruostukai“, – primena biologas. Visgi lygiažvynį žaltį nuo angies neįgudusiai akiai atskirti būtų kiek sunkiau, o lengviausia tą padaryti būtų iš kūno formos.
