Net ir pasiskiepijus, nutukę žmonės turi beveik dvigubai didesnę tikimybę susirgti gripu nei nenutukę. Jie taip pat dažniau susiduria su sunkiais ligos atvejais. Tačiau kodėl nutukimas mažina vakcinos veiksmingumą ir kaip užkirsti kelią šiam poveikiui, neaišku, sako Stacey Schultz-Cherry iš Šv. Judo vaikų tyrimų ligoninės JAV.
Todėl ji ir jos kolegos keturis mėnesius 20 pelių, genetiškai linkusių į nutukimą, maitino riebiu maistu. Tada paskiepijo dabar jau nutukusius graužikus nuo gripo. Po dviejų savaičių pusė pelių mėnesį buvo maitinamos mažai riebalų turinčia dieta, po kurios žymiai sumažėjo jų svoris. Tada gyvūnai buvo užkrėsti mirtina gripo viruso doze. Visos pelės nugaišo – išskyrus dvi peles iš mažai riebalų turinčios grupės.
Mokslininkų komanda pakartojo eksperimentą su atskira pelių grupe, tačiau šį kartą pusė graužikų mėnesį prieš skiepijimą – o ne po jo – buvo maitinami mažai riebalų turinčia dieta. Kai tyrėjai užkrėtė gyvūnus tuo pačiu gripo viruso kiekiu, visi gyvūnai, kuriems buvo taikoma mažai riebalų turinti dieta, išgyveno – o iš tų, kuriems buvo taikoma daug riebalų turinti dieta, neišgyveno nė vienas.
Tai rodo, kad „svorio sumažėjimas gali turėti įtakos vakcinos veiksmingumui, tačiau svorio sumažėjimo laikas turi labai didelę reikšmę“, – sako S. Schultz-Cherry. Tačiau tolesniuose tyrimuose reikia išsiaiškinti, ar šį pagerėjimą lėmė dieta, ar svorio mažinimas, sako Jaswinder Sethi iš Sautamptono universiteto Jungtinėje Karalystėje. Tik tada galėsime rasti būdus, kaip pagerinti vakcinų veiksmingumą nutukusių žmonių atvejais, sako ji.
„Manau, kad turime būti labai atsargūs perkeldami šiuos rezultatus į žmones“, – sako S. Schultz-Cherry. Pavyzdžiui, jos teigimu, mėnuo pelių gyvenime prilygsta žmogaus metams.
Tyrimas paskelbtas „Nature Microbiology“.
Parengta pagal „New Scientist“.
