Užsimota taip plačiai, o išvados tokios radikalios, kad jos turėjo nustebinti net visko regėjusią Lietuvą. Pagal jas, G.Nausėda pažeidė Konstituciją, nes jo atsisakymas liudyti komisijai esą nesuderinamas su priesaika ir įstatymais.
Tik pernai STT pradėjęs vadovauti L.Pernavas kaltinamas, kad klaidino komisiją atsisakydamas jai pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo pareigomis ir paneigė Seimo įgaliojimus, trukdė tyrimui. Jeigu tai būtų įrodyta, jam grėstų net baudžiamoji atsakomybė.
Dar baisesni kaltinimai pažerti VSD direktoriui D.Jauniškiui. Komisija teigia, kad jis 2019 metais talkino tuomečiam kandidatui į prezidentus G.Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką, galėjo neteisėtai jam atskleisti žvalgybinius duomenis.
Tarp tikrintų asmenų esą buvo SEB banko klientai – stambūs verslininkai ir įmonių vadovai, su kuriais G.Nausėda susitikinėjo.
Kitaip sakant, prezidentas neteisėtai pasinaudojo savo ryšiais su SEB banku, o D.Jauniškis jam padėjo tai daryti.
Kai dėl pranešėjo T.Gailiaus informacijos buvo sudaryta ankstesnė parlamentinė tyrimo komisija, VSD jau aiškinosi galimus pažeidimus per G.Nausėdos rinkimų kampaniją, tačiau šios informacijos neperdavė sprendimus priimančioms institucijoms – taip sakant, nuslėpė.
Negana to, VSD vadovas D.Jauniškis esą tiesiogiai atsakingas, kad buvo atskleista pranešėjo T.Gailiaus tapatybė, jis, neužtikrinęs šios institucijos veiklos teisėtumo, liudydamas komisijai ją dar ir klaidino.
Komisijos pirmininkas V.Bakas neslėpė nepasitenkinimo ir GP, kad ji tinkamai neįvertino gautos informacijos.
Žinoma, pagrindinis komisijos taikinys – G.Nausėda, iš esmės patvirtinti visi jam jau anksčiau neoficialiai svaidyti įtarimai.
Dabartinės geopolitinės situacijos požiūriu bene baisiausias kaltinimas – ryšiai su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, jų interesų gynimas net ES Vadovų Taryboje.
Esą joje G.Nausėda aktyviai siekė, kad sankcijos šiems gamintojams nebūtų taikomos, prezidento patarėjai stengėsi daryti įtaką Lietuvos diplomatams.
Teigiama, kad šalies vadovo aplinkoje nustatyta kelios dešimtys ryšius su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkais, diplomatais, verslininkais palaikančių asmenų, o tai kelia riziką nacionaliniam saugumui.
Šie asmenys esą lankėsi G.Nausėdos štabe, su jais susitikinėjo ir pats būsimasis prezidentas, vėliau jie buvo kviečiami į Prezidentūros renginius.
Gal dar baisiau, kad neva jie bandė tapti ar net tapo nacionaliniam saugumui svarbių valstybės įstaigų vadovais bei prezidento patarėjais.
Tai jau kvepia valstybės išdavimu, jeigu būtų tiesa.
Tuo metu šalies vadovas sakė ES Vadovų Taryboje kovęsis iki kraujo, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai būtų kuo griežtesnės, ir kategoriškai atmetė visus kaltinimus, pats apkaltindamas komisiją tendencingumu, sąskaitų su juo suvedinėjimu, ir apgailestavo, jog drauge su VSD, STT ir GP tapęs politinio farso įkaitu.
Prezidentas pagrasino, kad jei komisija nepatvirtins esą iš piršto laužtų teiginių, jos nariai turės už tai prisiimti atsakomybę.
Seimo tyrimo komisijų išvados visada būna politinės.
Bet ar šįkart tikėtinos ir kokios nors teisinės pasekmės? Aišku, komisijoje dominavę konservatoriai vis viena mėgins jomis pasinaudoti rinkimų kovoje.
Komisijoje dirbęs prezidento neseniai paskirtas krašto apsaugos ministru L.Kasčiūnas išvadas pavadino rimtomis ir vertomis dėmesio, o Seimo vicepirmininkas P.Saudargas neatmetė ir apkaltos G.Nausėdai galimybės.
Kiek atsargiau kalbėjo premjerė I.Šimonytė – esą nesutikdamas atsakyti į komisijos klausimus prezidentas parodė Seimui nepagarbą.
Dar diplomatiškesni buvo kitų valdančiųjų partijų vadovai – Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen bei ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė pareiškė, kad, prezidentui neatsakius į klausimus, viskas liko pakibę ore.
VSD ir STT taip pat nesnaudžia – jų vadovai atmeta kaltinimus ir teigia, kad komisijos veiksmai peržengė įstatymais numatytas jos galias, o Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus prašydama įvertinti išvadas rengusių parlamentarų veiksmus ir išaiškinti, ar nepažeista Konstitucija.
Kai kurie teisininkai laikosi panašios nuomonės.
Tuo netruko pasinaudoti opozicija – jos kontroliuojama Seimo Etikos ir procedūrų komisija GP prašymą tenkino ir pradėjo tyrimą dėl pačios tyrimo komisijos veiksmų.
Seimo narė socialdemokratė D.Šakalienė prokurorų kreipimąsi jau pavadino vienu pačių rimčiausių, kokius yra gavę etikos sargai, ir svarstė, kad jei būtų nustatyti Konstitucijos pažeidimai, apkalta grėstų patiems tyrimo komisijos nariams.
Akivaizdu, kad teisėtumą turėjusios išsiaiškinti Seimo komisijos išvados tapo aršios politinės kovos įrankiu, kur politikai ir teisėsaugininkai vieni kitiems grasina galvų kapojimu.
Kokia bus atomazga?
