Antradienį prie Prezidentūros piketavo Panevėžio rajono gyventojai, kurie nepatenkinti „Rail Baltica“ projektu. Jie teigia, kad gali būti sudarkytas Panevėžio miestas. Apie tai, kas kiša koją ir kodėl liko nustebintas protestuojančių gyventojų klausimų, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pasidalijo „Rail Baltica Lietuva“ direktorius Arenijus Jackus. Dažnas Panevėžio rajono politikas rinkiminės kampanijos metu teigė, kad Panevėžiui svarbu turėti geležinkelio stotį, jog reikia išnaudoti „Rail Baltica“ projektą, tačiau dabar pasipylė daug gyventojų priekaištų. „Iš esmės „Rail Baltica“ yra vienas iš strateginių, didelių ir labai svarbių projektų Lietuvai. Sprendžiant, kaip parinkti trasą, kuri mažiausiai paliestų gyventojus, jų žemės sklypus ir turtą, kaip išvengti geologinių problemų, kaip surasti variantą, kuris garantuotų 250 km/h traukinio greitį bei kitas projekto naudas, taip atsitinka, kad tie sprendiniai liečia žmonių gyvenimus, nors neigiamas poveikis ir yra minimizuotas, todėl gyventojai kelia klausimus ir domisi, ar nėra geresnių alternatyvų“, – tikina A.Jackus. Pašnekovo teigimu, nieko nesprendžia viena institucija. Vyriausybė nusprendžia parengti strateginį susisiekimo planą, o Susisiekimo ministerija tvirtina darbų programą. Vėliau pasirašoma sutartis su konsultantu, kuris daro geologinius tyrimus, ieško, kaip rasti geriausią variantą, kuris duotų numatytas naudas, bet padarytų kuo mažiau žalos. Ministerijai pasirinkus vieną iš variantų, gyventojai jau galėjo išsakyti savo nuomonę, o dar kartą tai galės padaryti birželį. „Susidūrus su gyventojais apsvarstoma kiekviena smulkmena. Buvo parengtos trys alternatyvos, kurios buvo įvertintos. Ministerija priėmė sprendimą pasirinkti tą alternatyvą, pagal kurią dirbama toliau. Jos pristatymo metu gyventojai ir verslai galėjo komentuoti, jie tą ir darė bei teikė pasiūlymus.
