Jis nurodė „dezinformaciją, sabotažą, smurto veiksmus, kibernetinį ir elektroninį kišimąsi... ir kitas hibridines operacijas“.
NATO teigimu, nuo tokios Rusijos veiklos pastaruoju metu nukentėjo Čekija, Estija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.
JAV vadovaujamas karinis aljansas šiuos incidentus pavadino „intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija toliau vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, įskaitant aljanso teritorijoje ir per tarpininkus, dalimi“.
„Palaikome nukentėjusius sąjungininkus ir solidarizuojamės su jais“, – sakoma NATO pareiškime, kuriame smerkiamas Rusijos elgesys.
„Toliau didinsime savo atsparumą ir taikysime bei stiprinsime turimas priemones Rusijos hibridiniams veiksmams atremti ir užginčyti, taip pat užtikrinsime, kad Aljansas ir sąjungininkai būtų pasirengę atgrasyti nuo hibridinių veiksmų ar išpuolių ir nuo jų apsiginti“, – priduriama jame.
2022 m. Rusijos lyderio Vladimiro Putino įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė didžiausią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų per visą pastarojo meto istoriją, o dauguma Europos sostinių ir Vašingtonas tvirtai palaiko Kijevą.
Dėl šio susipriešinimo kilo ugninga retorika ir hibridinio karo formos, kuriose įprastinė karinė jėga derinama su nekonvencine ekonomine, politine ir socialine veikla.
Rugsėjį kalbėdamas su „Euronews“ Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna perspėjo, kad Maskva siunčia migrantus per jų 300 km ilgio sieną ir tai yra hibridinio puolimo forma.
Ketvirtadienio pareiškime NATO pažadėjo, kad valstybės narės nesiliaus teikti Ukrainai labai reikalingos karinės ir finansinės pagalbos kovojant su Rusijos kariuomene.
Aljanso pareiškimas paskelbtas Europos šalyse padažnėjus kaltinimams ir tyrimams dėl asmenų, įtariamų ryšiais su Maskva.
Balandžio mėn. vakariniame Diuseldorfo mieste vykusiame teisme Vokietijos kariuomenės kapitonas prisipažino šnipinėjęs Rusijai ir nutekinęs valstybės paslaptis. Tuo tarpu vienas britas buvo apkaltintas dirbęs Rusijos samdinių grupei „Wagner“.
Tačiau šios bylos yra tik ledkalnio viršūnė.
Kovo mėnesį Europos Parlamentas pareiškė, kad „tiria“ teiginius, jog Europos Parlamento nariams buvo mokama už Rusijos propagandos skleidimą.
Balandį Europos įstatymų leidėjai paskelbė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė tokias pastangas, po kelių atskleistų faktų, kuriuos Parlamentas pavadino „Kremliaus remiamais bandymais kištis į Europos demokratinius procesus ir juos žlugdyti“.
„Bet kokia tokia taktika, pasak jų, turi turėti pasekmių“, – sakoma balandžio 25 d. paskelbtame pareiškime.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
